Lietuvos klimatologai paskaičiavo, kad per pastaruosius 60 metų žiemos vidutinė mėnesio temperatūra žiemą pakilo 2–2,5 laipsnio. Labiausiai „sušilo“ sausio mėnuo, pakilo ir vasario mėnesio temperatūra.
Be to, meteorologinė žiema, arba laikas, kai vidutinė paros oro temperatūra yra žemesnė už 0, sutrumpėjo maždaug 14–16 dienų.
„Visi požymiai rodo, kad pas mus žiema būna švelnesnė ir trumpesnė“, – „Žinių radijo“ ladioje „Persona grata“ kalbėjo A. Bukantis.
Lietuvos klimatas tapo kaip Čekijos
Visgi tai nereiškia, kad šaltų žiemų nebebus. Remiantis tendencijomis, galima numatyti, kuriais periodais labiausiai tikėtinas atšalimas.
„Trumpalaikiai atšalimai galimi, o šalčiausias laikotarpis – trečiasis sausio dešimtadienis ir pirmasis vasario dešimtadienis. Bet vasaris dažnai nuo vidurio būna su teigiama temperatūra“, – teigė klimatologas.
Keičiasi ir kiti metų laikai. Štai vasaros Lietuvoje pailgėjo irgi maždaug puse mėnesio. Vis dažniau meteorologinė vasara, kai vidutinė paros temperatūra yra aukštesnė už 15 laipsnių, prasideda maždaug gegužės pabaigoje ir tęsiasi net iki rugsėjo pabaigos.
„Rugsėjis jau keletą metų iš eilės, galima sakyti, tapo vasaros mėnesiu“, – pridūrė A. Bukantis.
Bendrai Lietuvos klimatas „pasislinko“ į pietus. Dabar mes gyvename taip, kaip prieš kelis dešimtmečius gyveno Vidurio Europos gyventojai.
„Lietuvoje yra Vidurio Europai būdingi bruožai. Štai praėjusiais metais Lietuvoje turėjome vidutinę 9,5 laipsnio temperatūrą. Tai yra visiškai mums nebūdinga temperatūra, tai yra Čekijos, galima sakyti, Vengrijos, Šiaurės Italijos temperatūra“, – sakė A. Bukantis.
Šiltos žiemos – pavojingesnės
Nors žiemos Lietuvoje sušvelnėjo ir sutrumpėjo, klimatologas atkreipia dėmesį, kad tai nėra visuomet geras ženklas. Mat svyruojant temperatūrai daugėja pavojingų reiškinių.
„Jokiu būdu negalima atsipalaiduoti, nes Lietuvoje ir mūsų regione temperatūra labai dažnai svyruoja apie 0. Taip, tai yra šilta žiema, bet kai naktį -2, o dieną +2, ką mes turime? Ledo reiškinius, o jie yra patys pavojingiausi“, – pabrėžia A. Bukantis.
Pasak jo, esant nepastovioms oro sąlygoms atsiranda tokie reiškiniai kaip lijundra, plikledis, šlapio sniego apdraba ir kt., kurie yra labai pavojingi tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems.
Kita vertus, šalčiai, anot A. Bukančio, niekur nedingo ir nedings, nes Lietuvos geografinė platuma nepasikeis.
„Todėl apie bananus kalbėti nereikia, nes šaltų periodų tikimybė išliks ir jie bus visą laiką. Kad ir trumpesni, kad ir ne -30, o -15, tokių šalčių tikimybė išlieka“, – teigia klimatologas.
Beje, žiemomis padažnėjo dar vienas reiškinys – žaibai su perkūnija. Pasak eksperto, anksčiau žiemą žaibų dažniau pasitaikydavo gruodžio mėnesį, dabar jų pasirodo per visus metus, daugiausia pajūryje.
„Vėl viskas susiję su atmosferoje esančia drėgme. Kamuoliniai debesys, intensyvūs frontiniai procesai sudaro sąlygas, kaip ir vasarą, susidaryti žaibams“, – sako A. Bukantis.
Lietuvoje lyja, pietuose siaučia pūga – tai jau darosi normalu
Orų anomalijos vyksta ne tik Lietuvoje. Globalinis klimato atšilimas veikia visą pasaulį, todėl tai, kas buvo įprasta mums, bet neįtikėtina kitose šalyse, vis dažniau tampa realybe.
Pavyzdžiui, šventiniu laikotarpiu Lietuvą košė vėjas ir laistė lietus. Tuo metu Centrinėje Amerikoje kilo sniego audra, kokios nebuvo jau gerą dešimtmetį. Turistų pamėgtame Maroke prisnigo tiek, kad kai kai kur susikaupė net 35-40 cm pusnys. Sniego valymo mašinos visu pajėgumu dirbo ir įprastai lietingoje Jungtinėje Karalystėje.
Kodėl pasaulis apsivertė aukštyn kojomis? A. Bukantis aiškina, kad tai susiję su pasikeitusia oro masių pernaša.
„Kadangi atšilo ir vandenynai, ima persitvarkyti atmosferos cirkuliacija. Tada įsijungia vadinamieji meridianiniai procesai, kada iš šiaurės į pietus oro masės ima judėti intensyviai. <...> Reiškia, vietoje zoninės vakarinės pernašos dabar vis dažniau atsiranda pietinė arba šiaurinė pernaša“, – pasakoja klimatologas.
Vadinasi, vasarą iš pietų mus pasiekia karščio bangos su tropinėmis oro masėmis, o žiemą vėsus oras iš šiaurės keliauja į pietus.
„Tos vėsios oro masės veržiasi į subtropines platumas: Graikiją, net į Arabijos pusiasalį. Ten pasidarė jau gana įprastas reiškinys, kai vos ne kiekvieną žiemą pasninga ir gana gausiai, nes tada šaltos oro masės susiduria su šiltomis, aktyvėja frontiniai procesai ir taip jie pajunta [žiemą]“, – teigia A. Bukantis.
Kol lietuviams tenka taikytis prie karštų vasarų ir saugotis pavojingų reiškinių permainingą žiemą, kitų valstybių gyventojai priversti ieškoti būdų tvarkytis su sniegu.
„Tų kraštų gyventojai nėra net ir techniškai ir politiškai pasirengę žiemoms, kurių metu iškrinta sniegas. Jie neturi valymo technikos, barstymo technikos. Didžioji Britanija tik prieš kokį dešimtmetį susiprotėjo, kad oro uostuose būtų technika keliams valyti, nes jie manydavo, kad žiema su sniegu gali pas juos trukti keletą dienų, galima palaukti, kol sniegas nutirps. Dabar mato, kad šitie laikotarpiai darosi ilgesni ir dažnesni, ir jie jau investuoja į žiemos priežiūrai skirtas technines priemones“, – tikina A. Bukantis.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ laidoje „Persona grata“:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
2.Meksika uždraudė chemtreilus ir saulės geoinžinerijos eksperimentus po to, kai nesąžininga startuolių bendrovė bandė užtemdyti saulę, siekdama kovoti su klimato kaita.
CŽV vadovas pripažino, kad „chemtrails“ nėra sąmokslo teorija.
